Kaip išsirinkti sveiką šinšilą prieš įsigyjant?
Sveiką šinšilą prieš įsigyjant reikia rinktis pagal kelis patikrinamus požymius: gyvūnas turi būti aktyvus, smalsus, turėti švarias akis, sausą nosį, tankų kailį be išplikimų, normaliai judėti, ėsti, tuštintis įprastomis sausomis granulėmis ir būti laikomas švarioje, ramioje aplinkoje. Vien išvaizdos nepakanka – būtina įvertinti ir elgesį, dantis, kailį, laikymo sąlygas bei pardavėjo gebėjimą pateikti informaciją apie amžių, mitybą ir sveikatos istoriją.
Aktyvus elgesys rodo, kad šinšila nėra akivaizdžiai nusilpusi
Šinšilos yra budrūs, greitai reaguojantys graužikai, todėl visiškas vangumas nėra geras ženklas. Sveikas gyvūnas paprastai domisi aplinka, juda narve, reaguoja į garsą ar žmogaus priartėjimą. Jis gali būti atsargus, nes šinšilos iš prigimties nėra drąsūs gyvūnai, tačiau apatija turėtų kelti klausimų.
Svarbu stebėti ne tik kelių sekundžių įspūdį. Jei šinšila nuolat tupi susigūžusi kampe, sunkiai kvėpuoja, svyruoja arba nenori judėti, įsigijimą verta atidėti. Stresas gali slėpti problemą, bet ilgalaikis vangumas dažnai rodo sveikatos sutrikimą.
Švarios akys, nosis ir ausys padeda atmesti matomus infekcijos požymius
Sveikos šinšilos akys turi būti skaidrios, be traiškanų, paraudimo ar drėgnų takų po akimis. Nuolatinis ašarojimas gali būti susijęs su akių dirginimu, dantų problemomis arba infekcija. Tai nėra požymis, kurį reikėtų ignoruoti.
Nosis turi būti sausa ir švari. Išskyros, čiaudulys, švokštimas ar sunkus kvėpavimas yra priežastis nepirkti gyvūno tą pačią dieną. Ausys taip pat turi būti be šašų, storų apnašų ar nemalonaus kvapo, nes tai gali rodyti odos ar parazitų problemas.
Tankus kailis be išplikimų leidžia įvertinti odos būklę
Šinšilų kailis yra labai tankus, todėl odos problemos kartais pastebimos tik atidžiai apžiūrėjus. Sveikas kailis turi būti purus, sausas, tolygus, be sulipusių vietų. Išplikimai, pleiskanos, šašai ar paraudusi oda gali rodyti grybelį, netinkamas laikymo sąlygas arba pešimąsi su kitais gyvūnais.
Reikia atkreipti dėmesį ir į užpakalinę kūno dalį. Kailis aplink uodegą bei išangę turi būti švarus. Drėgmė, išmatų likučiai ar nemalonus kvapas gali reikšti virškinimo sutrikimą, o šinšiloms tokios problemos gali greitai tapti pavojingos.
Taisyklingas sąkandis yra būtinas, nes šinšilų dantys nuolat auga
Šinšilos priklauso graužikams, todėl jų dantys auga visą gyvenimą. Dėl šios priežasties sąkandžio problemos nėra smulkmena – peraugę ar netaisyklingai dylantys dantys gali trukdyti ėsti, sukelti skausmą ir svorio kritimą.
Prieš įsigyjant verta apžiūrėti priekinius dantis. Jie neturi būti nulūžę, kreivi ar pernelyg ilgi. Taip pat reikėtų stebėti, ar gyvūnas normaliai ima pašarą, ar nekramto tik viena puse, ar nesiseilėja. Seilėtas kailis aplink smakrą dažnai yra signalas, kad reikia veterinaro apžiūros.
Normalus judėjimas parodo, ar nėra akivaizdžių traumų
Sveika šinšila juda lengvai, šokinėja, remiasi visomis kojomis ir išlaiko pusiausvyrą. Šlubavimas, nenoras lipti, pakreipta galva ar nekoordinuoti judesiai nėra įprastas elgesys. Tokius požymius gali lemti trauma, ausies problema arba neurologinis sutrikimas.
Apžiūrint gyvūną nereikia jo stipriai spausti ar kelti už uodegos. Pakanka paprašyti pardavėjo parodyti, kaip šinšila juda narve ar saugioje erdvėje. Jei gyvūnas laikomas taip, kad negalima jo ramiai stebėti, rizika priimti klaidingą sprendimą didėja.
Laikymo sąlygos atskleidžia daugiau nei vienas gyvūno apžiūrėjimas
Net sveikai atrodanti šinšila gali būti rizikingas pasirinkimas, jei laikoma nešvariai, ankštai ar per šiltoje aplinkoje. Narvas turi būti sausas, be aštraus amoniako kvapo, su švariu vandeniu, tinkamu šienu ir saugiomis graužimo priemonėmis. Šinšiloms netinka drėgmė ir perkaitimas.
Verta pasižiūrėti ir į kitus tame pačiame narve ar patalpoje laikomus gyvūnus. Jei keli gyvūnai čiaudi, turi išplikimų ar viduriavimo požymių, vieno pasirinkto jauniklio išvaizda nebūtinai reiškia, kad jis sveikas. Užkrečiamos ligos ir parazitai gali plisti grupėje.
Patikimas pardavėjas gali pateikti konkrečią informaciją apie gyvūną
Prieš perkant reikia klausti, kiek šinšilai laiko, kuo ji šeriama, ar buvo sirgusi, ar buvo konsultuota veterinaro, ar keitėsi jos apetitas. Atsakymai turi būti konkretūs. Neaiškūs paaiškinimai, spaudimas pirkti iš karto ar nenoras parodyti laikymo sąlygų yra rimtas įspėjimas.
Jauniklis turi būti savarankiškas: ėsti kietą pašarą, gerti vandenį ir nebūti per anksti atskirtas nuo motinos. Staigus mitybos pakeitimas šinšiloms gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl verta paprašyti informacijos apie įprastą pašarą ir pereinamąjį šėrimą.
Galutinis sprendimas turi būti priimamas tik po ramios apžiūros
Praktiškai sveikos šinšilos pasirinkimas reiškia ne vien „gražaus“ gyvūno išsirinkimą. Reikia įvertinti visumą: elgesį, akis, nosį, kailį, dantis, judėjimą, išmatas, apetitą ir aplinką. Vienas įtartinas požymis dar nebūtinai patvirtina ligą, tačiau keli požymiai kartu yra pakankama priežastis nepirkti.
Trumpas patikrinimo sąrašas prieš įsigyjant
- Akys skaidrios, be išskyrų ir paraudimo.
- Nosis sausa, kvėpavimas tylus, be švokštimo.
- Kailis tankus, sausas, be išplikimų ir šašų.
- Užpakalinė kūno dalis švari, išmatos sausos.
- Dantys neperaugę, gyvūnas normaliai ėda.
- Judėjimas koordinuotas, be šlubavimo.
- Narvas švarus, vanduo ir šienas prieinami.
- Pardavėjas pateikia aiškią informaciją apie amžių, mitybą ir sveikatą.
Jei bent vienas iš šių punktų kelia abejonių, saugiausias sprendimas – neskubėti ir pasitarti su egzotinių gyvūnų veterinaru. Sveika šinšila turi atrodyti gyvybinga ne tik nuotraukoje, bet ir gyvai, stebint ją ramiai bei pakankamai ilgai.
